Žmonių sveikata svarbiau už asmeninio verslo interesus

Žmonių sveikata svarbiau už asmeninio verslo interesus

 

2012-05-08   Aurelija Stancikienė, Seimo narė
 
 
Teisėsaugos problemos ir vėjo jėgainių daroma žala žmonių sveikatai – tokios dvi pagrindinės temos nuolat skambėdavo į mano priėmimus Šilutėje ir Pagėgiuose atėjusių žmonių lūpose. Tad šįkart ir noriu pakalbėti šia, dar ne taip plačiai Lietuvoje minima, bet jau labai skaudžia vėjo jėgainių tema.
 
Šalia vėjo jėgainių parkų gyvenantys Šilutės rajono gyventojai paprastai skundžiasi tais pačiais sveikatos sutrikimais – nemiga, nervingumu, išsiblaškymu, pykinimu, galvos skausmais. Ypač rimti sveikatos sutrikimai pastebimi vaikams – kai kurie jų tiesiog nebegali lankyti mokyklos. Žmonės taip pat pastebi, kad šalia pastačius vėjo jėgainių parkus pradėjo gimti negyvi veršeliai, karvės, vištos tapo nevaisingos, išnyko bitės, nebepraskrenda paukščiai. Mokslininkų prognozės šiuo klausimu dar liūdnesnės – vėjo jėgainių veiklos zonoje dėl pastovaus vibravimo įtakojama bet kokia gyvybės forma - žemėje neberandama net sliekų, kurie anksčiau ten gyvendavo.
 
Be abejo, dėl stipriai pablogėjusių gyvenimo sąlygų labai nuvertėjo ir tų gyventojų būsto vertė. 
 
Įsiklausydama į Klaipėdos, Tauragės, Šilutės, Pagėgių savivaldybių gyventojų ir bendruomenių skundus ir nuogąstavimus pernai metais Seime priiminėjamame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme bandžiau įtvirtinti saugiklius, kad ir nedidelio galingumo vėjo jėgainės, jeigu jų ne viena, negalėtų būti statomos be poveikio aplinkai vertinimo, be detaliųjų planų ar be leidimo statybai. Deja, man nepavyko - dauguma Seimo narių išgirdo tik verslo atstovų interesus, o ne jau minėtus gyventojų ar mokslininkų argumentus. 
 
Vis dėlto, ačiū Pamario gyventojams, kurie padėjo nenuleisti rankų - po mano atkaklių nevienkartinių kreipimųsi Ministras Pirmininkas pagaliau pavedė Aplinkos ir Energetikos ministerijoms išnagrinėti klausimą dėl vėjo jėgainių parkų specialiųjų planų rengimo, o Sveikatos ministerija minimalią leistiną triukšmo normą grąžino nuo 65 iki 45 decibelų (iki tol Lietuva iš visos Europos Sąjungos turėjo aukščiausią leistiną triukšmo normą). Nors ir ši norma, palyginus su kitomis ES šalimis, yra didelė.
 
Šiuo metu ruošiu teisės aktų, įstatymų pataisas, kurias artimiausiu metu siūlysiu Seimui, kad vėjo jėgainių nebūtų galima statyti arčiau gyventojų kaip 1 – 3 km, nebūtų tiesiogiai sumokama už poveikio aplinkai vertinimo atlikimą ir būtų numatytos kompensacijos gyventojams, kuriems dėl vėjo jėgainių statybų nuvertėjo jų būstas.
 
Tačiau tam, kad būtų priimtos šios pataisos mano vienos pastangų nepakaks, būtinas visų nukentėjusių vieningas balsas, galintis atsverti verslo interesų įtaką. Ir tai nėra tuščios viltys – nuo daniškų kiaulių fermų kenčiantys Lietuvos gyventojai valdžios buvo išgirsti tik tuomet, kai susivienijo bendrai kovai dėl normalaus gyvenimo. 
 
Tą kviečiu kuo greičiau daryti ir visus nuo vėjo jėgainių kenčiančius Lietuvos gyventojus, o ypač Pagėgių ir Šilutės rajono žmones, nes būtent šiose savivaldybėse labai chaotiškai įgyvendinama ar planuojama įgyvendinti vėjo jėgainių plėtra. Šiuose rajonuose daugelis vėjo jėgainių parkų suplanuoti prie pat miestelių, gyvenviečių. Ir už tai pirmiausia yra atsakingi šių savivaldybių vadovai, tarybos nariai, užsakę ir tvirtinę tokius savivaldybių bendruosius planus, pritarę vėjo jėgainių parkų atsiradimui prie pat gyventojų. 
 
Štai vien Pagėgių savivaldybės bendrajame plane prie pat gyvenviečių, miestelių ir regioninių parkų numatyta net 13 vėjo jėgainių parkų steigimo prioritetinių zonų: šalia Natkiškių, Aleknų (bei Mažaičių), Stoniškių (bei Kovgirių), Vičių, Bajėrių, Eisravikių (Gudų), Genių, Strepeikių, Vidgirių, Strazdelių, Trakininkų, Kertuviečių, Lumpėnų (Bitėnų) kaimų ir Rambyno regioninio parko. 
 
Tačiau džiugu tai, kad kol vietinė valdžia linkusi tarnauti verslo struktūroms, o ne žmonėms, gyventojai imasi iniciatyvos patys pakovoti už saugesnį savo ir artimųjų gyvenimą – Pamario krašto bendruomenės šiuo klausimu suvienijo jėgas ir pagaliau susibūrė į asociaciją „Ne pavėjui“. Manau, kad į tokią asociaciją apsijungus visoms šiuo klausimu įsikūrusioms Lietuvos bendruomenėms, taip pat dar lūkuriuojantiems pavieniams gyventojams, bus daug lengviau viešą interesą ginti teismuose, savivaldybių ar Vyriausybės kabinetuose, Seimo komitetuose ar plenarinėje salėje. Jeigu turite opių problemų, minčių ar idėjų kaip apginti savo aplinką, padėti kaimynams, rašykite el. paštu: silute.pagegiai@gmail.com. Tik susitelkę galime padėti vieni kitiems, išsaugoti unikalią šių vietovių aplinką.