Lietuvoje dažnai kalbama, kad skalūninių dujų išgavimas gali išvaduoti Europą nuo Kremliaus energetinės priklausomybės. Tuo tarpu ne vienas amerikietis jau raunasi plaukus, pamatęs, kas nutiko, kai netoli jo namų buvo pradėtos pumpuoti dujos.
Iš pradžių Stepheno Brocko namuose Teksase vanduo pasidarė labai sūrus. Kurį laiką vamzdžiai gurgė, bet tik neseniai amerikietis suprato, kodėl čiaupas leido keistus garsus, – pro jį veržėsi natūralios dujos.
Vieną dieną S.Brockas atsuko čiaupą, paėmė žiebtuvėlį ir jį spragtelėjo.
„Liepsna staigiai apėmė visą kriauklę. Aš atšokau, užsukau vandenį ir iš karto paskambinau pareigūnams. Bijau leisti savo vaikus į dušą. Man neramu. Sėdžiu ant bombos”, – pasakojo teksasietis.
Žmonės bijo praustis
Nuo Teksaso iki Kolorado ir Pensilvanijos – daugybėje JAV vietovių žmonės išsigandę ir supykę.
Jie pasakoja apie tai, kaip jų namuose vanduo užsidega, pageltonuoja, skleidžia keistą kvapą.
Žmonės skundžiasi dėl odos alergijų ir bijo praustis. Kai kuriuose upeliuose jie randa nugaišusių žuvų.
Nukentėjusieji įsitikinę, kad dėl visko kalti skalūninių dujų išgavėjų metodai. Tam, kad pasiektum taip trokštamą naująjį kurą, reikia sprogdinti požemines uolienas naudojant vandens, smėlio ir kenksmingų chemikalų kokteilį.
Korporacijos, atradusios energijos gyslą, tikina, kad jų naudojami chemikalai čia niekuo dėti, nes skalūninės dujos glūdi 1,6 km po žeme, o skalūnai yra gerokai giliau nei vanduo.
Be to, išgavimo zonas saugo plieno ir betono perdangos.
„Pramonės atstovai gali kiek nori aiškinti, jog nėra jokių įrodytų atvejų, kad skalūninių dujų išgavimas užteršia vandens šaltinius.
Tačiau mūsų patirtis Pietvakarių Pensilvanijoje sako, kad tai netiesa”, – teigė Maunt Plezanto miestelio gyventojas Dencilas Backusas.
Dujos lems revoliuciją?
Ką darytumėte jūs, jeigu dujų bendrovė pasiūlytų beveik 100 tūkstančių dolerių vien už tai, kad leistumėte jai jūsų žemėje grežti gręžinį?
O jei dar ji patikintų, kad tai – pats moderniausias būdas išgauti po žeme slypinčias dujas, kurios esą neteršia aplinkos?
Taigi daugybė žmonių nesuko galvos ir sutiko. Juo labiau kad aplinkui jau seniai kalbama, jog skalūninės dujos – tai energetikos revoliucija, pakeisianti pasaulį.
Įvairiais duomenimis, Šiaurės Amerikoje glūdi maždaug 28 trilijonai kubinių metrų skalūninių dujų – tokio kiekio pakaktų patenkinti JAV gamtinių dujų paklausą 45 metus.
Europa gali turėti maždaug 5,7 trilijono kubinių metrų atsargų.
„Mano rankose buvo 100 tūkst.dolerių. Ar gali kas nors būti paprasčiau?” – pasakojo Joshas Foxas iš Pensilvanijos, kuriam viena korporacija pateikė viliojantį pasiūlymą sumokėti didelę sumą, kad gautų leidimą gręžti netoli jo namų.
37 metų amerikietis nutarė išsiaiškinti, ką slepia šie pinigai ir visas skalūninių dujų išgavimo procesas.
Jis pradėjo kelionę automobiliu po JAV vietoves, kuriose vyksta tokie darbai.
Kartu vežėsi ir filmavimo kamerą, po to susuko dokumentinį filmą „Gasland” („Dujų kraštas”), kuris sukrėtė Ameriką.
Pramonės atstovai žalą neigia
„Po kurio laiko šie dujų išgavimo įrenginiai atrodo kaip 1890 metais pagamintas automobilis – jie nesaugūs”, – teigė J.Foxas, įsitikinęs, kad skalūninių dujų pramonės šulai amerikiečiams meluoja.
Pramonės atstovai, žinoma, filmą pavadino propaganda ir pateikė ilgą pareiškimą, kuriame neigiama daug kritikų pripažintame filme pateiktų faktų.
Tačiau niekas nepaneigs bauginančių dalykų, kurie dažnai nutinka žmonėms, gyvenantiems netoli gręžinių.
Visur istorijos panašios – užterštas vanduo ir oras, keistos ligos ir išsigandusios gyventojų akys.
Viena moteris Kolorado valstijos gyvenvietėje Fort Laptone prikišo degtuką prie virtuvės čiaupo – iš jo bėgantis vanduo užsidegė.
Dimoke Pensilvanijoje vandens šaltinio sprogimas atskleidė, kad gyventojų vandens rezervuarai užteršti metanu.
Virš kai kurių kalnų upelių kybo nuodingi garai.
Praėjusią vasarą Teksaso mieste Diše benzolo lygis 55 kartais viršijo normą, leidžiamą valstijos Aplinkosaugos kokybės komisijos.
Mokslininkai ir vietos gyventojai pirštu badė į skalūninių dujų gręžinius apylinkėse.
Buvusi mokytoja 71 metų pensininkė Gail Meyer pasakojo, kad neseniai sulaukė skambučio.
Moters klausė, ar ji sutiktų išnuomoti mažiau nei pusę hektaro savo žemės Pensilvanijoje dujų gręžiniui.
„Pasakiau: „Tikrai ne.” Ir padėjau ragelį”, – sakė amerikietė.
Gamta virsta pramonės zona
G.Meyer gyvena virš didžiojo Marcelo skalūnų darinio – tai didžiulis plotas nuo Niujorko iki Ohajo valstijos, po kuriuo slypi taip trokštamų dujų aruodai. Sakoma, kad vien ten esančių skalūninių dujų užtektų JAV net dvidešimčiai metų.
Tačiau ir kiti Igls Mero gyventojai užtrenkia duris visoms energetikos kompanijoms, kurios nenustoja plūsti į nuostabios gamtos kampelį.
Vasarą čia gyvena apie 3000 žmonių.
Jie mėgaujasi skaidriu 1,6 km pločio ežero vandeniu. Čia draudžiamos bet kokios priemonės su vidaus degimo varikliais, leidžiama plaukioti tik burlaiviais ir baidarėmis.
Niekas nenori rizikuoti ir leisti chemikalams, kurie naudojami pumpuojant skalūnų dujas, patekti į požeminius šaltinius.
Gyventojai bijo, kad graži vietovė virs pramonine zona, kaip jau nutiko ne vienai gyvenvietei, po kuria rasta skalūninių dujų atsargų.
Tačiau nežinia, kas laimės šią kovą. Pramonininkų užsakyta studija teigia, kad šiame regione valstybės pelnas iš skalūninių dujų gali siekti 6 milijardus dolerių.
Švedijoje gavyba draudžiama
Nors skalūninių dujų išgavimo būdas ekologams kelia labai daug klausimų ir Europoje į šį atradimą žiūrima atsargiai, jau dabar šis kuras sudaro ketvirtadalį visos energijos, naudojamos JAV.
Ši dalis turėtų dar augti, nes šalis bando mažinti akmens anglių ir naftos išgavimą.
Kitaip nei, pavyzdžiui, Švedijoje, kur žaliųjų vyriausybė atmetė „Shell” koncerno prašymą šalyje išgauti skalūnines dujas, JAV valdžia trina rankomis ir skatina gręžinių įrengimą.
Gamtosaugininkai perspėja, kad dujų paieškos gali užteršti gruntinius vandenis, tačiau JAV pramonės atstovams svarbiausia, kad naujoji technologija sumažino gavybos sąnaudas.
Nes tai reiškia, kad mažėja ir skalūnininų dujų kaina, palyginti su gamtinėmis dujomis.
„Aš galėlėčiau nuvesti jus pas kaimynus, kurie neteko vandens šaltinio.
Galėčiau nuvesti į vietas, kur chemikalai pražudė žuvis ir kitą povandeninį gyvenimą, – susitikime su Aplinkosaugos agentūra piktinosi D.Backusas. – Korporacijos neturi sąžinės.”
Skalūninių dujų yra ir Lietuvoje?
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusią vasarą garsiai pareiškė, kad skalūninių dujų gali būti ir Lietuvoje.
„Preliminariais vertinimais, geologinės struktūros Pietryčių Lietuvoje labai panašios į tas, kurios yra Lenkijoje. Lyg ir tas pats ruožas tęsiasi iki Pietryčių Lietuvos”, – sakė A.Sekmokas.
Ministro teigimu, siekiant nustatyti, kiek tokių dujų yra Lietuvoje, būtina atlikti išsamius tyrimus.
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius yra teigęs, kad skalūninių dujų gali būti ne Pietryčių Lietuvoje, o vakarinėje šalies dalyje. Jų galėtų būti apie 4 tūkst. kvadratinių kilometrų plote.
Žada energetinę revoliuciją
JAV nepriklausomas energetikos tyrimų centras „IHS CERA” skelbia, kad skalūninių dujų išgavimas yra didžiausias šimtmečio atradimas energetikoje.
Iki šiol naftos koncernai dujas pumpuodavo tik iš tokių vietų, kuriose dujos yra susikaupusios savotiškame didžiuliame požeminiame balione. Tokiose didelėse ertmėse yra tik dešimtadalis pasaulio dujų. O dauguma dujų yra pasklidusios po mažus skalūnų plyšius.
JAV vyriausybė kelis dešimtmečius skatino mažąsias technologijų bendroves ieškoti būdų, kaip išgauti skalūnines dujas. Joms prieš 3–4 metus pavyko tai padaryti.
Naujojo metodo esmė – specialiu mišiniu kelių kilometrų gylyje išplečiami skalūnų plyšeliai, jie sujungiami ir surenkamos pasklidusios dujos.
Šis atradimas žlugdo Rusijos bandymus kurti dujų gavėjų kartelį. Dar prieš trejus metus Rusijos premjeras Vladimiras Putinas paskelbė, kad pigių dujų era baigėsi, ir paragino penkias didžiausias eksportuotojas: Rusiją, Iraną, Katarą, Alžyrą ir Venesuelą – derinti pardavimo kainas. Todėl skalūninės dujos ir Europoje dažnai laikomos galimybe išsivaduoti iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
Kokiu keliu pasuks Lenkija?
Apie galbūt ypač dideles skalūninių dujų atsargas pastaruoju metu kalbama Lenkijoje. Remiantis pirminiais tyrimais, Lenkijos gelmėse esančių dujų galėtų pakakti šalies reikmėms net 200 metų.
JAV naftos koncernai susidomėjo Lenkija stebėdami šios šalies seismologines nuotraukas. Vaizdai jose yra labai panašūs į JAV regionų, kuriuose gausu skalūninių dujų.
Paslapčia į Lenkiją atvykę JAV mokslininkai ištyrė Lenkijos geologų iš žemės gelmių gautus mėginius ir pareiškė, kad Lenkijoje tikrai yra daug skalūninių dujų.
Po šio atradimo JAV koncernai puolė Lenkijoje pirkti tokių dujų paieškų licencijas. Amerikiečiams atiteko dauguma iš 56 leidimų. Įkandin amerikiečių į Lenkiją atskubėjo Kanados, Norvegijos, Prancūzijos bendrovės. Norą čia ieškoti dujų pareiškė ir Rusija.
JAV koncernai įsigijo skalūninių dujų paieškų licencijas ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Ukrainoje. Bet optimizmą slopina tai, kad skalūninių dujų paieškos truks apie penkerius metus. Tik tada paaiškės, ar jas išgauti nėra per brangu.
Be to, kol kas neaišku, ar Lenkijoje nekils gamtosaugininkų protestų. Juk skalūninių dujų paieškos šalyje jau sukėlė aistrų per pavasarį vykusią prezidento rinkimų kampaniją. Tuomet Lenkijos Seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis netikėtai sukritikavo siekius išgauti skalūnines dujas. Londone per susitikimą su vietos lenkais B.Komorowskis pareiškė, kad skalūninių dujų gavyba suniokotų Lenkijos kraštovaizdį.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza” po šio pareiškimo nusistebėjo, iš kur kandidatas į prezidentus gavo klaidingos informacijos, kad skalūninių dujų išgavimas gali sunaikinti kraštovaizdį, kaip atsitinka atviruoju būdu kasant rudąsias anglis.
Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir Kijevo pasaulinės politikos instituto direktorė Alona Hetmančuk. Ji „Gazeta Wyborcza” išspausdintame straipsnyje svarstė, kad, siekdama geresnių santykių su Maskva, Varšuva gali atsisakyti planų išgauti skalūnines dujas.
Buvęs pagrindinis B.Komorowskio konkurentas prezidento rinkimuose Jaroslawas Kaczynskis tuomet nieko nelaukdamas suskubo apkaltinti oponentą nuolaidžiavimu Rusijai. Pats J.Kaczynskis giria idėją išgauti skalūnines dujas.